Turbūt daugelis tėvų prisimena, kad savo vaikystėje stovyklauti vasaromis galėjo tik labiau pasiturinčių šeimų vaikai. Tačiau pakitęs gyvenimo būdas, atsiradusios naujos galimybės bei išsiplėtusi pasiūla tai smarkiai pakeitė. Viešųjų interneto prieigos taškų asociacijai vadovaujanti Laura Grinevičiūtė jau dešimtmetį kviečia vaikus į stovyklas, kur jie gali jaustis savimi, džiaugtis kiekviena diena bei turiningai atostogauti.
Draugiška ir priimanti aplinka
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT) nuo 2016 m. įgyvendina vasaros stovyklos „Išmaniai ir kūrybingai Varniuose“ organizavimo paslaugą.
– Kai buvau maža, nedalyvaudavau stovyklose – tuo metu jų tiesiog nelabai buvo ir jos kainavo tikrai daug, tad į jas vykdavo tik turtingesnių šeimų vaikai, – prisiminė Laura. – Atėjo laikas, kai VIPT asociacija atrado nišą – pradėjome vykdyti vaikų neformalųjį ugdymą. Pamatėme, kad trūksta technologijų pakraipos stovyklų vaikams, o mes kaip tik turėjome reikalingų specialistų. Taip ir atsirado vasaros stovyklos – idėja, kurios iki šiol nesinori paleisti.
Pasak Lauros, kuri kasmet ieško papildomo finansavimo, ruošia programą, pati jose dirba vadove, stovyklos programą sudaro trys pagrindinės temos: gamtos pažinimas, technologijos, kuriomis naudotis nebūtinai reikia kompiuterių bei įvairios pramogos. Paprašyta atskleisti, kuo ši stovykla išsiskiria iš kitų, Laura išvardijo pagrindinius kriterijus.
– Manau, svarbus yra pasirinkimas organizuoti stovyklas nedidelei grupei vaikų – pas mus vienu metu stovyklauja iki 30 vaikų. Čia jie gali būti savimi, visi kartu kuriame draugišką aplinką, bet kurį priimame kaip lygų. Dažnai į stovyklą atvyksta draugų kompanija, kurie jaučiasi jaukiau turėdami draugus šalia, o štai atvykę vieni dar nieko nepažįsta ir jaučiasi nedrąsiai. Tad mes aktyviai skatiname vaikus susipažinti su kitais stovyklautojais, bendrauti ne tik savo draugų rate, – užtikrino stovyklos vadovė. Dar vienas išskirtinis stovyklos bruožas – unikali programa, kuri kasmet keičiama ir pritaikoma skirtingam vaikų amžiui. Kiekvieną dieną vaikai veiklą pradeda technologijų dirbtuvėse, susipažįsta su įvairiomis technologijomis, jas praktiškai išbando. Gamtos pažinimo veiklose išbando įvairias vietines pramogas, kaip įveikia Kūlgrindą, mokosi naudotis irklente Luksto ežere, susipažįsta su Varniais važinėjant dviračiais ir t.t. Pramogų bei edukacijų metu patys organizuoja įvairius renginius, pina draugystės apyrankes, ruošia patys pusryčius, išbando įvairius iššūkius ir kitas veiklas, kurių išvardinti viename straipsnyje nėra įmanoma, reikia tiesiog atvažiuoti ir tai patirti.
Skatina komandinį darbą
Kaip išskirtinį VIPT asociacijos organizuojamos stovyklos bruožą L. Grinevičiūtė įvardija vaikų komandinį darbą ir kūrybą. Pašnekovė neslepia, kad vaikams tai sudėtingiau, mat daugelis puikiai geba atlikti užduotis po vieną, o dirbti komandoje ir draugiškai susitarti yra sunkiau.
– Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi būti grupėje. Toks darbas turi savo eigą. Žinoma, pasitaiko ir konfliktų, tačiau net ir ginčo metu gali ko nors išmokti, tad kartu mokomės juos spręsti. Labai gražu, kai darbas grupėje tampa produktyvus ir sklandus. Šiemet vaikai stovykloje ieškojo sprendimų, kaip pastatyti Goldbergo mašiną, sukurti išmanius žibintus, išgyventi gaminant batelius, – apie stovyklos užsiėmimus kalbėjo jos vadovė.
Idėjas stovyklos programai VIPT asociacijos vadovė rinkti pradeda vos pasibaigus vasarai. Kaip pati pasakoja, mintis apie galimą kitų metų stovyklos veiklą gali kilti tiesiog naršant „Instagram“ tinkle ar išvykus pačiai į kokį nors žygį. Kiekviena tokia idėja nugula užrašuose ir paskui būna įgyvendinama. Viena iš tokių minčių šios vasaros stovykloje – „Išgyvenimo iššūkis“ ir improvizuota „sužeistos“ savanorės gelbėjimo operacija žygio metu ar nupirktas 3D spausdintuvas bei dronai.
– Vaikai labai skirtingi ir mes visada stengiamės pastebėti kiekvieno jų gabumus. Jau antri metai iš eilės į stovyklą atvažiuoja berniukas, kuris kaip aš sakau, jau gimęs būti IT specialistu. Nors mokykloje jam dar nėra informatikos pamokų, o jis jau moka sujungti įrangą, dirbti su 3D spausdintuvu ir spręsti bet kurią problemą susijusią su technologijomis. Atradę jo įgūdį, greitai supratome, kokias užduotis verta jam skirti stovyklos metu. Kitas stovyklautojas, kuris beje, atvažiuoja į stovyklą jau trečią kartą, nuostabiai atsiskleidė konstruojant lego kaladėlėmis – iš paprasto detalių kratinio jis pats sukūrė įspūdingą malūnsparnio modeliuką, – kalbėjo Laura, prisimenanti stovyklautojus.
Atranda komandos narius
Pasakodama apie stovyklą Laura negaili gražių žodžių vadovų kolektyvui. Vadovus stovyklai Laura tikina atradusi ne kur kitur, o stovyklose:
– Turbūt pajuokaujant galima sakyti, kad savo stovyklos vadovus užsiauginau pati. Viltė stovykloje buvo prieš 10 metų, dar visai maža mergaitė. Kurį laiką aš ją kviečiausi kaip savanorę, o paskutinius dvejus metus ji jau dirba vadove. Melita, stovyklos vadove tapo taip pat pabuvojus savanore. Šiemet stovykloje savanoriavo tauragiškis Jonas, kuri pernai buvo stovyklautojas.
Valstybės skiriama parama stovyklai
Jokia paslaptis – stovyklų pasiūla didžiulė visoje Lietuvoje. Kai kurie turi sukaupę nemažą patirtį, kai kurie visiški rinkos naujokai. Kaip VIPT stovykla atsilaikė visą dešimtmetį? Laura įsitikinusi – svarbu ir suburta komanda, ir nuolat tobulinama programa, ir savivaldybių skiriama parama, kuri leidžia sumažinti stovyklų mokestį tėveliams – šią vasarą padėjo Telšių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės.
Ar organizuosite stovyklą kitais metais ir ar prailginsite stovyklautojų amžių?
Paklausus vadovės Lauros, kokių klausimų labiausiai sulaukia vaikams išvažiuojant iš stovyklos, ji iš kart įvardino du pagrindinius klausimus: Ar organizuosite stovyklą kitais metais ir ar prailginsite stovyklautojų amžių? – Pažado neduodame, bet uždarius stovyklos duris ir pailsėjus, naujos idėjos pradeda kauptis galvoje, – savo interviu užbaigia stovyklos vadovė.