Ar žinojote, kad Kroatijos uostamiestis Rijeka sulaukia gerokai daugiau kritulių nei Didžiosios Britanijos sostinė? „Per metus Rijekoje iškrenta net tris kartus daugiau lietaus nei Londone“, – sako šiame mieste gyvenanti Diana. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų komandai, šiame Kroatijos uostamiestyje praleidusiai savaitę, didžiąją kelionės laiko dalį teko skleisti skėčius ir džiovinti peršlapusius batus.
Tačiau mūsų komandai apniukęs dangus nuotaikos negadino. Atvirkščiai, puikiai praleidome laiką ir namo parsivežėme neįkainojamos patirties, įspūdžių bei naujų pažinčių. Tačiau apie viską – nuo pradžių.
VIPT asociacija jau dvejus metus įgyvendina tarptautinį projektą „DigiLoop: skaitmeninis raštingumas senjorams“, kuris yra finansuojamas Erasmus programos lėšomis. Šios iniciatyvos tikslas – atrasti naujų būdų ir formų, kaip vyresnio amžiaus žmones efektyviai mokyti skaitmeninio raštingumo. Kelionė į Kroatiją – tai viena iš projekto veiklų, skirta jame dalyvaujantiems savanoriams pagilinti savo kaip mentorių žinias ir pasisemti tarptautinės patirties.
Susipažinkite su savanorėmis iš Lietuvos – dviem Rūtomis, Genute ir Vilma, kurios projekte aktyviai darbuojasi jau daugiau nei pusmetį. Jos – energingos, veiklios ir kartu labai skirtingos moterys. Kiekviena iš jų stebina savo talentais ir sukauptos gyvenimiškos patirties bagažu.
Štai Genutė iš Tauragės ne tik puikiai skaičiuoja, bet ir turi nuostabų soprano balsą, o jos kulinariniai šedevrai garantuoja – šalia Genutės alkanas tikrai neliksi! Rūta iš Kauno ne tik aistringa keliautoja, bet ir ilgametė Kauno klinikų gydytoja ginekologė, padėjusi tūkstančiams moterų. Kita mūsų komandos narė, Vilma, taip pat visą savo gyvenimą paskyrė medicinai ir dirbo akušere. Ji neįtikėtino švelnumo ir rūpesčio įsikūnijimas, kad kiekviena būsima mamytė svajotų patikėti savo mažylio atėjimą į pasaulį būtent į Vilmos rankas. Na, o antroji Rūta – komandos variklis ir lyderė. Subtilus humoro jausmas, išraiškinga kalba neleidžia nuobodžiauti. Be visų kitų ją supančių veiklų, Rūta moko Tauragės trečiojo amžiaus universiteto senjorus anglų kalbos pagrindų.
Prieš kelionę šios moterys viena kitos beveik nepažinojo, tačiau išvyka jas suartino ir atskleidė nuostabų jas vienijantį bruožą – nenumaldomą norą veikti, mokytis kažko naujo ir neužsibūti vienoje vietoje. „Mokytis ir tobulėti niekada nevėlu!“ – užtikrintai sako Genutė Abromavičienė ir jai pritaria kitos dalyvės.
Tris dienas trukusi mokymų programa buvo orientuota į praktinių įgūdžių lavinimą: dalyviai iš Lietuvos, Kroatijos, Slovėnijos bei Lenkijos gilinosi į tai, kaip senjorai gali efektyviai dalintis savo skaitmeninio raštingumo žiniomis su kitais savo bendraamžiais, mokėsi atrinkti aktualias temas mokymams, sudaryti mokymų planą, bei vesti skaitmeninio raštingumo užsiėmimus. Be teorinių ir praktinių užsiėmimų, susipažinome ne tik su Rijeka, bet ir kitų šalių partnerių tradicijomis, kultūra bei maisto skoniais.
Mokymai suteikė ne tik vertingų žinių, kaip spręsti kylančius iššūkius mokantis įveiklinti technologijas, bet ir tapo puikia erdve užgimti gražiai draugystei tarp skirtingų Europos šalių ir jose gyvenančių senjorų.